skubrus

skubrùs, -ì adj. (4) K, Jn, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, N, L, Ser 1. Grž greitas, gyvas, guvus, mitrus, judrus: Koks skubrùs paukštukas: matai, kaip ans greit bėga Dov. O, skubrùs berniokas: tik šmėst šmėst į visas puses Žl. Skubrùs žmogus visur suspėja Krok. Jis … esąs ne tiek krutus ir skubrus kiek kitas A1884,181.

skubriaĩ adv.: Vaikas sau eina skubriai rš.

2. greitai ką darantis, skubantis: Šleivis, kas negreitas, neskubrùs J. Skubrus kaip užsidegęs M.

skubriaĩ adv. K, skùbriai; N: Skubriai šokau J. Neskubriai eina, kepersuoja J. Zelnieriai skubriaĩ attraukia KI71. Aš skubriaĩ perbėgau par plentą Blnk. Kad skùbriai eisi, tai per penkiolika minučių būsi Kdl. Skubriaũ vaikščiok, ko taip iš lėto slimpinėji! Snt. Jis pasuko į kelią ir skubriai nužingsniavo tolyn V.Myk-Put. Sarčiukas skubriai traukia, velėna dryksdama šnara J.Paukš. Taip skubriai bėga, net šniokščia, putoja A1885,149. Arkliai suburzdėjo skubriau, pasijutę ant lygaus ir kieto kelio TS1902,10. Ginkitės, vykitės skubriai šešiais vieškelėliais KlvD136. Skubriai blaško, kulia, vėto, šen ten pėdus skūnioj mėto JD332. Skubriai atsakė, neužtylėjo KlpD27. Tėvas, išgirdęs josios balsą, atbėgo kuo skubriausiai prš. Marija kėlusi tosa dienosa nuėjo skubriai per kalnus į miestą Judo NTLuk1,39. ║ greitai pribręstantis: Skùbrūs žirniai J.

3. greitai, smarkiai, skubiai vykstantis: Jo buvo tanki skubri kalba, o pats jis – sulysęs, sumenkęs rš. Ir eigastis kaip vaiko: skubri, lengva, šokuojanti rš. Jo judesiai nervingi, trūkčioją, skubrūs rš. Skubriausia zovada šalin palakino LC1885,6. 4. J.Jabl, BŽ549, Grk, Ln stropus, uolus, darbštus, rūpestingas: Tai skubrùs žmogus: paprašai, tuoj ir padaro Jrb. Jis iš skubrių̃jų, ir darbas jo rankose degte dega Rs. Yra keli milijonai lietuvių, geriausių ir skubriausių nešti aukas V.Kudir. Sunku iš šimtmetinio įmygio … pašokti ir kibti į blaivų, skubrų, veiklų darbavimąsi VŽ1905,211. Antrą metą jos (bitės) tau už tai dar skubresnės bus ir šimteriopai atlygys Rdž. | Mūsų žemės ir vaisko valdonai tur atviras akis ir skubrias rankas LC1887,7.

skubriaĩ adv. BŽ549: Tiems gi, kurie labiau laikosi senovės ir prie šviesos ne teip skubriai griebiasi, tiktų vardas pastaruoliai J.Jabl. Jis buvo apsiėmęs nuo ryto iki vakaro skubriai dirbti LC1883,1. | Klumbėta dalgė nebeims teip skubriaĩ (lygiai, lengvai, gerai) Sml.

5. skubiai vykdytinas, neatidėliojamas: Visi suprantame, kad būtina imtis konkrečių ir skubrių priemonių gamtai apsaugoti sp. Reikia net skubrios pagelbos M.Katk.